Moswavlis biblioTeka j e m a L k I k n a z e



Yüklə 4,69 Mb.
Pdf görüntüsü
səhifə3/7
tarix14.01.2017
ölçüsü4,69 Mb.
#5409
1   2   3   4   5   6   7

~

~

24

egviptis piramidebi da oqros kveTa

saukunis ganmavlobaSi qristemde, ar gaaCndaT

garkveuli codna siZvelis Sesaxeb, Tumca

icodnen, rom igi Zalze Zveli iyo. maTze STabeW-

dilebas axdenda misi uzarmazari zoma _ qvis

mTa, kacis xeliT nagebi da saocari xelovneba

konstruqciisa.

xufus (xeofsis) piramida, xafras (xefrenis)

da menkauras (mikeranis) piramidebTan erTad

qmnis Zveli egvi ptis nekropolis* kompleqss,

romelic Zveli samefos epoqaSi (Zv. w. XXVIII-



XXII ss. III-IV dinastiebi) gizaSi iqna agebuli.

(sur. 1) am ansamblis Seqmnis dros, adgilis

SerCevidan dawyebuli yovelgvari wvrilmani

didi sizustiT iqna gaTvaliswinebuli. igi

nilosis dasavleT sanapiroze CrdiloeTis

ganedis 30



0

 paralelzea ganlagebuli, sarwyavi

miwebisa da libiis mkvdari udabnos qvian grun-

tian sazRvarze. Zveli egvi ptelebis rwmeniT,

Camavali mzis mxare sikvdilis sasufeveli

iyo. snofrus (IV dinastiis, daaxl. Zv. w.



2613-2498 pirveli faraoni) memkvidreebma Tavi-

anTi sasufevlis adgilad dRevandeli giza

airCies, radganac es adgili akmayofilebda

geodeziur, astronomiul Tu sakulto xasiaTis

yvela moTxovnas.

micvalebulis 

`maradiuli saxlis~ _ pira-

midis konstruqcia religiuri warmodgenebis

Sesabamisi unda yofiliyo. samive piramida sam-

yaros mxareebis mimarT sakmaod zustad aris

orientirebuli _ maTi samxreT-aRmosavleTis

kuTxeebi praqtikulad erT wrfeze mdebareobs.

xeofsisa da xefrenis piramidebis cenrtebi

Zevs erT wrfeze (xeofsis piramidis fuZis

diagonalis Tanxvdenil wrfeze), romelic

sur. 2.  piramidebis ansamblis agebis

sqema gizaSi.

sur. 3.  xeofsis piramidis samxreTidan CrdiloeTisaken Wrili.

3. mdinare nilosis maqsimaluri done;

4. mdinare nilosis minimaluri done



0 10 20 30 40 50 m

* nekropolisi  (berZ. nekropolis) _ Zveli aRmosavleTis qveynebsa da antikur samyaroSi: sasaflao, samarxi.

a varskvlavisaken

A

O

F

D

O



B



1

2

3

5

a

d

5

 25

egviptis piramidebi da oqros kveTa

momcro piramidis (mikeranis) Crdilo-dasavleT

kuTxis wveroze gadis (sur. 2). Sesasvleli

moTavsebulia CrdiloeTis mxridan, saidanac

Casvla SeiZleboda miwisqveSa senakSi ise, rom

masSi SeRweuliyo gveleSapis Tanavarskvla-

vedis alfa varskvlavis sinaTlis sxivi (sur. 3),

piramidebis mSeneblobis epoqaSi es varskvlavi

iTvleboda samyaros polusad.

konstruqciis gaangariSebis dros saWiro

iyo saaRmSeneblo wesebis mTeli kompleqsis

gaTvaliswineba: piramidis fuZis kvadratis

farTobis gamoTvla, gruntis SesaZleblobebis

gaangariSeba, rom gaeZlo uzarmazari qvis mTis

wnevisaTvis. amis Sesabamisad iqna dadgenili

fuZesTan gverdebis daxris kuTxe: xeofsis _

51

0

52

; xefrenis _ 52



0

20

′; mikeranis _ 51



0

.

piramidis wiboebi wverosTan gadaikevTebian



63

0

26

′ kuTxiT, romelic miaxloebiT Seesabameba

fxvieri sxeulebis _ mocemul SemTxvevaSi

silis (RorRis) mTis mier Seqmnil kuTxes.

varaudoben, rom xeofsis piramida aago

xuroTmoZRvarma xemiunma (faraonis naTesavma)

daaxloebiT Zv. w. 2 600. mis agebaze daixarja

d a a x l o e b i T   2 590 000  m

3

  g r a n i t i s   q v a .



(2 300 000 qvis blokebi da filebi; saSualod

TiToeuli qvis blokis moculoba 1m

3

-is


tolia, masiT 2,5 tona; zogierTi blokis masa

50 tonaa, sul saWiro iyo daaxloebiT

6 000 000 tona masis qva _ e. i. 600 000 vagoni.

granits ezidebodnen axlandeli asuanis

midamoebidan, romelic daaxloebiT 1000 km

manZiliTaa daSorebuli piramididan), misi

Tavdapirveli simaRle 146,59 m (amJamad 137 m)

iyo, gverdis sigrZe _ 232,05 m (amJamad 230 m).

piramida agebulia duRabis gareSe. blokebis

gadasatanad mxolod Tokebsa da berketebs

iyenebdnen, radgan sxva saSualebebi maSin ar

arsebobda. mopirkeTebulia gasaocari sizustiT

erTmaneTze morgebuli kirqvis samwaxnagovani

filebiT. drom Secvala piramidebis garegnuli

saxe, mxolod xefrenis piramidis sul zeda

nawilzea SemorCenili mzis mcxunvale mxares

sxivebiTYgaxunebuli mopirkeTebis niSnebi.

gizas piramidebs klasikurs uwodeben. egvi p-

tis Zveli samefos arqiteqturaSi klasikuri

piramidis forma erTbaSad ar Camoyalibebula.

mas win uswrebda grZelvadiani kvlevebi. pirami-

debis fuZemdeblad iTvleba III dinastiis  fa-

raonis joseris safexurebiani, erT-erTi

pirveli piramida (daaxl. Zv. w. 2700, simaRle

60 m, mis aSenebas ukavSireben xuroTmoZRvar

imhotempis saxels). IV dinastiis pirveli

faraonis snofris akldamebi medumSi da

daSurSi warmoadgenen gardamaval etaps gizis

kompleqsis klasikuri piramidebis Seqmnis

gzaze. piramidebis formebis Camoyalibebis

procesSi xuroTmoZRvrebma upiratesoba fuZeSi

kvadrats mianiWes, vidre marTkuTxeds (joseris

safexurebiani piramida agebulia  marTkuT-

xedovan fuZeze). qvis blokebis damuSavebisa

da dawyobis (duRabis gareSe) teqnikis damu-

Savebam mSeneblebs saSualeba misca nageboba

ufro swori geometriuli formis aegoT. maT

konstruqciebSi miRweulia srulyofis zRvari

_ mwyobri proporciebi mTeli moculobis

masas awonasworeben. nagebobas uryev sidiades

aZleven. egvi ptelebma erT-erTi yvelaze mar-

tivi da mkacri geometriuli figuris far-

glebSi ulamazes maTematikur amoxsnas miagnes,

romlis safuZvelzec gizas mTeli ansambli

(piramidebi, taZrebi da faraon xefrenis didi

sfinqsi) 

oqros kveTis

 proporciebzea age-

buli (sur. 2). konstruqciis arcerTi elementi,

qvis blokebis zomebidan dawyebuli, Siga saTav-

soebisa da faraonis dasakrZalavi sakaniT dam-

Tavrebuli zogadi TanaSezomvidan ar gamo-

dis. sur. 2-ze naCvenebiaBmonakveTis dayofa

oqros kveTis Sesabamisad:



     AB/AO

′′′′′ = AO′′′′′/ O′′′′′B = Φ

Φ

Φ

Φ



Φ = 1,618... aseve

AB/BF = BF/ AF =

Φ

Φ



Φ

Φ

Φ = 1,618.. sadac



       AD = DB = 1 erTeuls.

amave suraTze naCvenebia: kvadratis diagonali



2

, samkuTxedis hi potenuzebi 



3

 da 


5

.

gizaSi piramidebis ansamblis sqemaze am propor-



ciebis gamoyenebaa naCvenebi.

Zveli egvi pturi Zeglebis Seswavlisa da

analizis safuZvelze aRmoCnda, rom yvela isini

geometriuladaa agebuli. Tanamedrove arqiteq-

torebma, mxatvrebma gazomes ra mTeli rigi

Zeglebi, daadgines, rom praqtikulad nebismieri

Zveli egvi pturi kompoziciebi mkacr maTe-

matikur sqemaSi Tavsdeba. amasTan geometriuli

figurebi, romlebSic Caixazeba kompoziciis

TiToeuli elementi, ar gamodis umartivesi _

samkuTxedis, kvadratis, wrewirisa da sxva

nakvTebis sazRvrebidan. Zveli egvi ptis xelov-

nebis harmoniuli erTianoba 

`haromiis algeb-

ridan

~ gamomdinareobs, sadac konstruqciuli



da mxatvrul-esTetikuri azrovneba urRvev

erTianobas warmoadgenen.

radgan Cvenamde ar mouRwevia sistemur

Teoriul debulebebs, savaraudoa, rom isini



26

egviptis piramidebi da oqros kveTa

TavianT SemoqmedebaSi albaT praqtikuli Sede-

gebis ganuxreli logikiT midiodnen. esaa gza

dakvirvebebisa da Sedegebis. Catarebulma ana-

lizma aCvena, rom Zveli egvi ptis saxviTi

xelovnebis Zeglebi, gamonaklisis gareSe, pro-

porciebis struqturis Sesabamisadaa agebuli.

igi warmoadgens rva sididisagan Sedgenil

skalas, romelic miRebulia mecxredan _

sawyisidan, romelic mTeli kompoziciis maqsi-

mums Seesabameba. piramidebisaTvis aseT sidided

misi fuZis kvadratis gverdis sigrZea miRebuli,

qandakebisaTvis _ simaRle, reliefis kompo-

ziciisaTvis an moxatvisaTvis _ mTeli velis

maqsimaluri zoma, romelSic scena horizon-

talurad Tu vertikaluradaa moxatuli.

piramidebis konstruqcias safuZvlad udevs

oqros kveTis proporciebi (sur.4). warmovid-

ginoT, rom misi fuZis Wrilis kvadratis gver-

debi dayofilia oqros kveTis Sesabamisad.

dayofis wertilebidan gatarebuli diago-

nalebi gadakveTisas warmoqmnian or kvadrats,

romelTa gverdebic agreTve oqros kveTis

Sesabamisad daiyofa. am kvadratebis mopirda-

pire wveroebisa da gadakveTis wertilebis

SeerTebiT miiReba rva monakveTi. es rva sidide

RDH*    (Rapports Divine Harmonie _ RvTaebrivi

harmoniis gadmocema) proporciul skalas Sead-

gens, sawyisi me-9 monakveTi (M) sidide moce-

muli kompoziciis maqsimalur zomas Seesabameba.

Catarebulma agebam Cven mogvca mxolod

proporciuli skalis gamosaxvis geometriuli

forma, sadac sidideebi ganlagebulia zrdis

mixedviT _ R, I, E N, O, S, C, A.** maTi ricxviTi

mniSvnelobebis dadgena imave agebidan SeiZleba,

Tu gamoTvlebis gamartivebis mizniT sawyisi

kvadratis gverdis sigrZes 2-is tolad mivi-

RebT. es ricxviTi mniSvnelobebi saxelde-

buli ar aris, amitom isini iZlevian saSualebas

nebismieri sigrZis sazomi erTeuli gamoviyenoT,

es iqneba Zveli: idayvi, terfi, muSti, romliTac

Zveli egvi ptelebi sargeblobdnen, Tu Tanamed-

rove metruli sistema.

aRsaniSnavia, rom ar arsebobs araviTari

dokumenturi monacemebi, iyenebdnen Tu ara Zveli

egvi ptelebi proporciuli sidideebis sistemas,

magram maTi monawileoba SeimCneva Zvelegvi ptur

yvela ZeglSi dawyebuli piramididan da damTav-

rebuli mcire formis nebismieri nawarmoebiT.

maTi aRmoCena SeiZleba gazomvebiT, es ki

moaxerxes arqiteqtorebma: am mxriv pirvel

sur. 4.     geometriuli agebebi, romlebic

gansazRvraven rva proporciul sidideebs

RDH sistemaSi.

sur. 5.     moxele anxirptis gamosaxuleba.

Zveli samefo.

*abreviatura (ital. abbreviatura < laT. brevis mokle) _ sityvebis Semokleba.

** es asoiTi aRniSvnebi aRebulia frangi arqiteqtoris furne de koras naSromebidan, romelic Tavis mxriv man

aiRo petrus talemarianusisagan, romelic iyenebda formulas, sadac miniSnebuli iyo saxeli ARSENICOM.



 27

egviptis piramidebi da oqros kveTa

rogSi aRsaniSnavia frangi arqitetoris a. furne

de koras naSromi 

`egvipturi proporciebi da

RvTaebrivi harmoniis Tanafardobebi

~. avtorma

SeZlo yvela Zvelegvi pturi xelovnebis Zegleb-

Si gamonaklisis gareSe rva proporciuli

Tanafardobis monawileobis aRmoCena.

mjdomare mwerali

Zveli egvipte. V dinastia daaxl. Zv. w. 2500.

SeRebili kirqva. simaRle 53 sm.

luvri, parizi

sur. 6.    kanonikuri tipis mwerlis qandakebis

ageba oqros kveTis proporciebSi.

sur. 7.   sfinqsi gizaSi.

A

O

D

2

3

5

C

B


28

oqros kveTa. fidias ricxvebi

radgan agebis safuZvels warmo-

adgens oqros kveTis proporcia,

romelic iZleva oqros ricxvs _

fidias ricxvs 

Φ

Φ

Φ



Φ

Φ = 1,618..., igi

warmoadgens usasrulo aTwilads

_ iracionalur ricxvs, amitom



RDH skalis proporciuli sidi-

deebic iracionaluri ricxvebiT

gamoisaxeba, romlebic agreTve usas-

rulo aTwiladebia. Zveli egvi p-

telebi icnobdnen iracionalur

ricxvebs da maTTvis miTologiur

warmodgenebSi ganuzRvrelobisa da

usasrulobis cnebebi arsebobda.

proporciuli Tanafardobebi

Zvelegvi ptur plastikaSi xelov-

nurad ar iyo Setanili. es TviT

bunebam gansazRvra: adamianis figura

mis anatomiur agebulebaSi Seicavs

proporciebs, romelic gansazRvru-

lia oqros kveTiT da gamoisaxeba

o q r o s   r i c x v i s   (

Φ

Φ

Φ



Φ

Φ = 1,618...)

xarisxebiT (sur. 5) da (sur. 6).

Cveulebrivad sfinqsis Tavi

warmoadgens ama Tu im faraonis

konkretul gamosaxulebas, rome-

lic Serwymulia lomis tanTan

(sinkretuli saxe). gizis sfinqsSi

gamoxatulia faraon xefrenis saxe

(sur. 7). mxolod zustad damu-

Savebuli proporciuli Tanafar-

dobebis sistemis saSualebiT iyo

SesaZlebeli monoliTuri kldi-

dan veberTela monumentis, 57 m

sigrZis gizis sfinqsis gamokveTa.

proporciebis sitema safuZvlad

daedo arqiteqturis, qandakebis, mxatvrobis organul sinTezs da kompoziciis Semadgeneli

nawilebis urTerTSerwymas. es ki imaze mianiSnebs, rom Zvelegvi pturi kanonis sitema

Camoyalibebulia. 

zogadad kanoni aris proporciuli Tanafardobis skala, romlis nawi-

lebic gamonaklisis gareSe monawileoben yvela Zvelegviptur xelovnebis ZeglebSi,

ganTavsebulni arian yvela tipis gamosaxulebebis mkacrad dadgenil sistemaSi da

kompoziciis yvela nawilebs Soris Tanazomierebas uzrunvelyofen.

sur. 8-ze naCvenebia RDH proporciuli skalis sistemaSi faraon exnatonis, dedofal

nefertitisa da princesas gamosaxulebebiani stelis* kompoziciis agebis sqema. aq stelis

sigane miRebulia ZiriTad sidided (FB monakveTi), romelic oqros kveTis Sesabamisad aris

dayofili:  FO = A da OB = A + S monakveTebad da im wrewirebis radiusebs warmoadgenen,

romlebSic exnatonisa da nefertitis figurebi gamoisaxeba.

sur. 8.    faraon exnatonis, dedofal nefertitisa da

princesas gamosaxulebiani stela. kompoziciis agebis

sqema RDH proporciuli skalis sistemaSi.

* stela (berZ. stele ) _ qvis fila, romelzedac warwera an reliefuri gamosaxulebaa.



~ ~

C

F

B

O

D

O



FB = M



OB = A + S

FO = A

S

Φ

=



=

OF

OB

OB

FB

 29

ricxvebis idumali samyaro

ricxvebis idumali samyaro

ricxvebis idumali samyaro

ricxvebis idumali samyaro

ricxvebis idumali samyaro

`RmerTma Seqmna naturaluri ricxvebi, yvela danarCeni adamianis mogonilia~.

leopold kronekeri

naturaluri ricxvebi dawere Tanmimdevro-

biT, miiReb naturalur ricxvTa mimdevrobas:



1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, ...

am mimdevrobis wevrebidan zogierTi:



2, 3, 5, 7, 11, 13, ...

iyofa mxolod Tavis Tavze da erTze,  maSas-

adame aqvs mxolod ori gamyofi. sxvebi:

4, 6, 8, 10, 12, ...

iyofa ara marto Tavis Tavze da erTze,

aramed sxva ricxvebzec. e. i. aqvs sxva gamyofebic.

ricxvs, romelsac aqvs mxolod ori

g a m y o f i ,   m a r t i v i   e w o d e b a .   d a n a r C e n

ricxvebs ki _ Sedgenili.

ricxvi 1 ar iTvleba arc martivad da arc

Sedgenilad, radgan mas aqvs mxolod erTi

gamyofi _ Tavisi Tavi.

ricxvebis aseTi dayofa SemoiRo berZenma

maTematikosma piTagoram (Zv. w. VI s.).

mart


mart

mart


mart

martivi r

ivi r

ivi r


ivi r

ivi ricxvebi

icxvebi

icxvebi


icxvebi

icxvebi


ricxvTa mwkrivSi (mimdevrobaSi) kanonzom-

ierebis aRmoCena sasiamovno movlenaa maTema-

tikosebisaTvis. es kanonzomierebani SeiZleba

gamoyenebuli iqnas garkveuli varaudebis _

hipoTezebis agebisaTvis, damtkicebebisa da Teorie-

bis SemowmebisaTvis.

maTematikosebi martivi ricxvebis gansazRvri-

saTvis iyeneben sxvadasxva xerxs, magram dRemde

erTaderTi WeSmaritad efeqturi xerxi mogvca

berZenma maTematikosma da astronomma era-

tosTenma (Zv. w. 276-194). es xerxi 2000 welze

meti xnisaa. gairkva, rom martivi ricxvebi ar

emorCilebian garkveul kanonzomierebas _

swored esaa maTi Tviseba.

eratosTenes meTodiT

SeiZleba SevadginoT cxri-

li da ganvsazRvroT, mar-

tivia Tu ara romelime

ricxvi. mas 

`eratosTenes

saceri

~ ewodeba. vnaxoT



rogor SeiZleba am sacer-

iT 


`gavcxriloT~ Sedgeni-

li ricxvebi naturaluri

ricxvebis mwkrividan: pirve-

lad gadavxazoT ricxvi 1.

is arc martivia, arc Sedge-

nili. Semdeg gadavxazoT 2-

is jeradi (luwi ricxvebi),

garda 2-isa, amisaTvis gada-

vxazoT 2-is Semdeg yoveli

meore ricxvi. Semdeg gada-

vxazoT 3-is jeradi Sedgenili ricxvebi dawye-

buli 3-dan _ yoveli mesame (zogierT SemTx-

vevaSi mogvixdeba ricxvebis orjer gadaxazva,

esenia 2-isa da 3-is jeradi). amis Semdeg gada-

vxazavT 5-is jerad Sedgenil r icxvebs: dawye-

buli 5-dan yovel mexuTes. (aqac zogjer me-

ored gadaixazeba zogierTi ricxvi) da natu-

ralur ricxvTa mwkrivSi 1-dan 25-mde darCeba

Semdegi martivi ricxvebi:

2, 3, 5, 7, 11, 13, 17, 19, 23.

amis Semdeg igives gavimeorebT 7-ze, Semdeg



11-ze da a. S.

`eratosTenes saceris~ erT-erTi varianti

warmodgenilia cxrilSi: aq

1 dan _ 50-mde martivi

ricxvebi rgolSia Casmuli.

Sen SegiZlia gaagrZelo

es cxrili da 100-mde ipo-

vo danarCeni martivi ricx-

vebi. cxrilSi 5-is jeradi

ricxvebi dalagebulia di-

agonalze marjvnidan marcx-

niv, xolo 7-is jeradi ricx-

vebi _ diagonalze marcx-

nidan marjvnisaken.

yvelaze didi martivi

ricxvi romelia?

TandaTanobiT eratosTenes

meTodi srulyofili iqna da

dReisaTvis arsebobs martivi

ricxvebis cxrili 1 dan 100


30

ricxvebis idumali samyaro



000 000-mde. maTze dayrdnobiT gamoiTqva sxva-

dasxva hipoTeza (varaudi). zogierTis damtki-

ceba aRmoCnda rTuli. zogic dResac daumt-

kicebelia.

erT-erTi pirveli kiTxva martivi ricxvebis

Sesaxeb aseTia: sasrulia Tu ara maTi ricxvi

usasrulo naturalur ricxvTa mimdevrobaSi?

jer kidev evklidem daamtkica maTi usasrulo-

ba. e. i. yvelaze didi martivi ricxvi ar

arsebobs. davuSvaT piriqiT, vTqvaT arsebobs

yvelaze didi martivi ricxvi da aRvniSnoT P-

Ti. gadavamravloT yvela martivi ricxvi erT-

maneTze da namravls davumatoT erTi. miviRebT:

2

×3×5×7×...×P+1.

cxadia, es ricxvi ar gaiyofa arcerT mar-

tiv ricxvze. maSin an TviTon aris martivi

ricxvi, an aqvs P-ze didi martivi gamyofi

erTic da meorec ewinaaRmdegeba imas, rom P

udidesi martivi ricxvia. es winaaRmdegoba

gviCvenebs, rom Cveni daSveba mcdaria.

xarisxebi

2

3

 aris ricxvi, igi ase ikiTxeba: 

`2 xarisxad

3

~ da niSnavs 2 Tavis Tavze gamravlebuli

samjer. e. i.    2

3

 = 2

×2×2 = 8.

analogiurad 

`2 xarisxad 4~ iqneba:



2

4

 = 2

×2×2×2 = 16.

ipove    2

10

 _?

maSin    2



2

2

 = 2

4

 = 2

×2×2×2 = 16.

aseve    2

2

3

= 2

8

 = 2

×2×2×2×2×2×2×2 = 356.

uZvelesi droidan moyolebuli maTematiko-

sebi cdilobdnen iseTi formulis Sedgenas,

romelic mogvcemda yvela martiv ricxvs, ma-

gram aseTi formlis Sedgena ar moxerxda.

frangma maTematikosma pier fermam (1601-

1665) gamoTqva azri, rom formula



f

(n) = 2

2n

+ 1,

(1)

sadac  n naturaluri ricxvebia (1, 2, 3, 4, 5,



...) mogvcemda martiv ricxvebs. marTlac, roca

n = 1, 2, 3, 4, fermas formula iZleva martiv

ricxvebs. magram roca n = 5 _ ara (1732 w. es

daamtkica leonard eilerma 1707-1783).

f

(1) = 2

21

+ 1 = 2

2

+ 1 = 4 + 1 =5.

f

(2) = 2

22

+ 1 = 2

4

+ 1 = 16 + 1 =17.

f

(3) = 2

23

+ 1 = 2

8

+ 1 = 256 + 1 = 257.

f

(4) = 2

24

+ 1 = 2

16

+ 1 = 65536 + 1 =65537.

5, 17, 257 da 65537 martivi ricxvebia.

f

(5) = 2

25

+ 1 = 2

32

+ 1 = 4294967297 =

= 641

×6700417, ar aris martivi (e. i. ferma

Seacdina arasruli induqciis meTodma. am sa-

kiTxze dawvrilebiT qvemoT vimsjelebT).

eleqtronuli saangariSo manqanebiT damt-

kicda, rom f(10) da f(16)-ic Sedgenili ricx-

vebia.

ganixile formula:



F

(5) = n

2

- n + 41.


Yüklə 4,69 Mb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©www.azkurs.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

gir | qeydiyyatdan keç
    Ana səhifə


yükləyin