Įgimta aniridija aniridinio sindromo dalis Aniridijos ir jos gretutinių ligų vadovas



Yüklə 433,23 Kb.
səhifə2/10
tarix16.03.2017
ölçüsü433,23 Kb.
#11657
1   2   3   4   5   6   7   8   9   10

Aniridinis sindromas


Aniridinis sindromas - tai puokštė akių ir kitų organų sutrikimų, kurių pats svarbiausias ir ryškiausias (specifinis) - aniridija. Nors aniridija pats ryškiausias šio sindromo bruožas, ji kelia mažiausiai problemų. Žmogus, gimdamas su aniridija, kartu atsineša į pasaulį nistagmą ir foveos hipoplaziją. Kartais gimsta turėdamas ir kitą akių, ar kito organo sutrikimą. Bet tai būna ne visada. Kartais kitos akių ligos pradeda "lįsti" gyvenimo eigoje. Kada tai įvyks, ir ar visos dažniausios akių ligos, esančios aniridijos sindormo atveju, pasirodys - lieka mįslė. Tai priklauso nuo PAX6 geno aktyvumo. Nuo to, kaip jis pažeistas, kaip jis aktyvus ir t.t. Kiekvienam, turinčiam klasikinę įgimtą aniridiją, aniridinis sindromas susidėlioja į individualų "vitražą". Vieno paciento paveikslėlis bus sudėliotas iš kataraktos, nistagmo ir glaukomos, kito - tik nistagmo, dar kito - kataraktos ir keratopatijos ir t.t. Ne tik kiekvieno paciento ligų spektras skirtingas, skirtingas ir kiekvienos iš ligų pobūdis, ligos eiga ir baigtis. Pvz., vienas pacientas visą gyvenimą nugyvens be keratopatijos, kitas pacientas su ja susidurs jau gimdamas, dar kitas pažins tik lengvą jos formą, o kitas bus per ją - neregys.

Aniridija - reta būklė


Tikslių žinių, koks yra aniridijos paplitimas, nėra. Vieni moksliniai šaltiniai nurodo, kad aniridiją gimdamas turi vienas vaikas iš 50 000, kiti - 100 000. Tokiu atveju  Lietuvoje aniridiją turėtų turėti apie 28 - 58 žmonės.  Jei visi aniridiniai lietuviai atsirastų vienoje vietoje, gautųsi keliolikos trobų nedidelis kaimas. Mokslininkų teigimu visame pasaulyje aniridiją turinčių žmonių turėtų būti apie 70 000. Jei pastatytume aniridinį miestą ir jame apgyvendintume viso pasaulio aniridinius pacientus - miestas atrodytų (gyventojų skaičiumi) kiek didesnis už Alytų, arba mažesnis už Panevėžį.

Aniridija daugiau yra paplitusi Indijoje, Pakistane, Saudo Arabijoje. Tikėtina, kad Rusijoje turėtų būti apie 2000, Vokietijoje - 900, Didžiojoje Britanijoje priskaičiuojama apie 1350 atvejų, Prancūzijos aniridijos asociacijoje šiuo metu yra registruoti 275 pacientai.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, kadangi Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 000 vaikų, tai šia liga sirgdami vaikai turėtu gimti kartą per 2 - 3 metus.  

Kadangi aniridija retas sutrikimas, ją turintieji dažniau susiduria su tomis problemomis, kurios įtakojamos retos būklės. T.y., dažnai aniridiniam pacientui kyla tos pačios problemos, kaip, sakykime, retam pacientui, kuris turi ne akių patologiją, o, tarkim, retą širdies, kaulų, raumenų patologiją ir t.t.

Visų pirma, reta liga apriboja medicinos pagalbos galimybes. Reti pacientai dažnai neturi savo srities medikų specialistų. Ypatingai su tuo susiduria tokios mažos šalys, kaip Lietuva. Retos ligos dažnai turi ne tik savo ligos specifiką, bet ir gydymo bei profilaktikos ypatumus. Kuomet šalyje nėra tos ligos gydytojo konsultanto, retų ligų pacientai, tame tarpe ir aniridiniai, gydomi pagal bendrus, visiems pacientams taikomus standartus. Tai gali ne tik ligoniui nepadėti, bet dar ir stipriau paaštrinti problemas. Pvz., standartinės įprastos glaukomos atveju akių spaudimas mažinamas vaistais, jei jie nepadeda - lazeriu, o galiausiai - chirurginėmis intervencijomis. Aniridinės glaukomos atveju gydymas kiek kitoks. Aniridijos fone lazerio taikyti negalima. Tai gali privesti prie visiško aklumo. O ir įprastos chirurginės priemonės ne visos tinkamos. Norint išvengti katastrofiškų baigčių, būtina turėti žinių apie aniridijos specifiškumą.

Kita opi aniridinių pacientų problema - vaistų ir pagalbinių priemonių prieinamumas. Tam tikrų vaistų, būtinų aniridiniams pacientams, galima gauti tik kitose šalyse. Pacientai susiduria su apsunkintu medikamentų įsigijimu ir jų kompensavimu. Kadangi tai yra vienetiniai atvejai, medikai neturi žinių ir patirties, kaip būtų galima šias problemas spręsti lengviau.

Kaip jau buvo minėta ir anksčiau, visos taisyklės, įstatymai ir nutarimai kuriami standartiniais principais. Kadangi aniridiniai pacientai į jokius standartus netelpa, jie susiduria su kliūtimis dėl savo retumo ir specifiškumo. Dėl to jie dažniau susiduria su didesnėmis finansinėmis išlaidomis, nei eiliniai pacientai. Sakykime, mūsų šalyje akinių pora dalinai kompensuojama tik kartą per 2 metus. Aniridijos atveju, "mirtinai" reikalingos dvejos akinių poros: tamsinti akiniai - lauke, o kiek šviesesni - patalpoje.

Genetika aniridijos fone


Dažnai manoma, kad aniridija yra akių patologija. Jei kalbėsime tik apie trauminę (įgytą) aniridiją - tai bus visiška tiesa. Tačiau jei kalbėsime apie įgimtą, ne traumos, o gamtos suformuotą aniridiją, kuri daug skaudžiau paliečia pacientus, apie tą, paskui kurią seka kiti akių ar kitų organų sudėtingi sutrikimai - tai tik dalis tiesos. Prof Bertholdo Seitzo žodžiai "Ateitis -. genetikos, o mes, oftalmologai turime išlaikyti aniridines akis ir bandyti išsaugoti šių pacientų regėjimą iki geresnių laikų, kai liga bus nugalėta". Taigi, visų pirma, įgimta aniridija yra genetinė liga. Nes įgimtos aniridijos "gimimas" prasideda nuo genetikos. T.y., įgimtos aniridijos priežastis - genetika, o į akių gydytojų rankas pati aniridija jau patenka kaip pasekmė. Genetikas Hanno Bolz pabrėžia, kad Pax6 genų mutacijos yra pagrindinė priežastis, ne sindrominės (izoliuotos) aniridijos, su dominantiniu autosominiu paveldėjimu ir šeimyninės aniridijos.

Aniridiją (įgimtą) sąlygoja pažeistas (susirgęs), pakitęs ar net visai dingęs PAX6 genas. Šis genas atsakingas už akies vystymąsi dar prieš žmogaus gimimą, ir net jau gimus. Be to, šis genas reguliuoja kitas organizmo sistemas, tokias, kaip neurologines, endokrinines ir pan.

Aniridijos atveju, 2/3 esti paveldėta iš sergančių tėvų. Kas trečias žmogus, turintis įgimtą aniridiją, ją "atsineša" atsitiktinai. T.y., dėl tam tikrų priežasčių genas "suserga" ir nebesugeba atlikti įprastinių savo funkcijų, nors paciento tėvai aniridjos neturi. Dar kitaip tokia atsitiktinė aniridija vadinama sporadine aniridija arba mutacija "de novo".

Kalbant apie pirmąjį atvejį, kuomet vienas iš tėvų turi aniridiją. Jei bandytume tai papasakoti kuo aiškiau, tai pabandykime tai padaryti kuo vaizdingiau. Kiekvienas iš tėvų turi po du loterijos kamuoliukus (PAX6 genų kopijas). Vaikas, ateidamas į pasaulį, turi pasirinkti po vieną iš tėčio ir mamos. Sveikųjų tėvų loterijos kamuoliukai visada laimingi (balti). Tačiau sergantys tėvai turi vieną laimingą (baltąjį), kitą nelaimingąjį (juodą). Sakykime, jei šeimoje tėtis sveikas, o mama turi aniridiją, tai tėtis bet kokiu atveju vaikui perduos vieną iš laimingųjų savo baltųjų kamuoliukų. Tačiau ties mamos kamuoliukais jo laukia nežinia. Niekas nežino ir negali nuspėti, kokį vaikas "išsitrauks" - baltąjį ar juodąjį mamos loterijos kamuoliukus. Jei išsitrauks baltąjį - gims sveikas, jei juodąjį - turės aniridiją, kaip ir mama. Tačiau niekada nebus pilko kamuoliuko.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad kokios formos bus aniridija, kaip susidėlios gyvenime žmogaus aniridinis sindromas (kokios ligos jį aplankys), nustatyti beveik neįmanoma. Nes ne tik tos pačios šeimos nariams, bet netgi identiškiems dvyniams aniridija ir ją lydinčios ligos "aplanko" itin skirtingai.

Pakalbėkime apie genetiką dar šiek tiek plačiau.

Žmogaus genome yra 20 - 30 tūkstančių baltymus koduojančių genų. Genai esti chromosomose, kur randasi visa mūsų paveldima ir evoliucionuojanti informacija. Atskirų žmonių genomo sekos panašios daugiau kaip 99,9%. Taigi genetiniai skirtumai tarp žmonių yra tik 0,1%. Visi genai turi tam tikras vietas chromosomose. 

Aniridiją 80% atvejų lemia PAX6 geno, kuris yra viršutinės, trumposios 11 chromosomos dalies, defektas. 1993 metais šį geną atrado Walteris Gehring ir Rebecca Quiring. Idomu tai, kad genas beveik identiškas (toks pat) tiek pelių, tiek ir žmonių. Ernst Mayr manymu, PAX6 genas iš pradžių buvo vienas iš daugelio genų, kurie formuoja nervų sistemą. Jo vaidmuo evoliucionuojant pasikeitė. Šiuo metu jis formuoja nosies ekspresiją pelėms ir čiuptuvų gamybą kalmarų vaikams. Žmogui Pax6 taip pat be galo svarbus. Šis genas reguliuoja akies dalių (lęšiuko, ragenos ir tinklainės) formavimąsi. 8 - 10 nėštumo savaitę pradeda formuotis tinklainės nervinės ganglelinės ląstelės. Pacientams su įvairiomis regos nervo patologijomis buvo nustatytos PAX6 geno mutacijos. Šis genas atsakingas už ląstelių dauginimąsi, dalijimąsi, migraciją ir sukibimą. PAX6 genas atsakingas už smegenų vystymąsi, epidermio audinių vystymąsi ir  homologines struktūras, gaunamas iš ektoderminių audinių. Smegenų baltymai dalyvauja kuriant specializuotas ląsteles, kurios perdirba kvapą.  PAX6 aktyvuoja arba išjungia genų struktūrą, siekiant užtikrinti tinkamą audinio vystymąsi. Kai akys jau yra suformuotos, šis genas reguliuoja ir kai kuriuos kitus genus, pvz., atsakingus už gimdos vystymąsi, nervinį vamzdelį, uoslę ir kasos audinio augimą bei žarnyną. Pax6 genų pokyčiai gali sukelti tiek nežymų regos susilpnėjimą, kartu su akių ligomis, tiek didelį ar net visišką akies nebuvimą. Iki šiol yra atrasta 952 PAX6 genų mutacijos, iš kurių 90% yra susijusios su priešlaikiniu baltymo sutrumpinimu.



Yüklə 433,23 Kb.

Dostları ilə paylaş:
1   2   3   4   5   6   7   8   9   10




Verilənlər bazası müəlliflik hüququ ilə müdafiə olunur ©www.azkurs.org 2024
rəhbərliyinə müraciət

gir | qeydiyyatdan keç
    Ana səhifə


yükləyin