Antrine katarakta: daznis, etiologija ir patogeneze

Autokrininis reguliavimas

Baltymų kiekio padidėjimo pikas intraokuliniame

skystyje  būna  iš  karto  po  operacijos,  bet  trumpai  ir

palaipsniui  per  keletą  savaičių  ir  mėnesių  normali-

zuojasi (39), tačiau antrinė katarakta gydoma tik po

kelerių metų po operacijos. Tai rodo, kad egzistuoja

kitas, t. y. autokrininis reguliacijos mechanizmas, kuris

vėlesniu  pooperaciniu  laikotarpiu  yra  svarbiausias.

Galbūt bazinis FAF kiekis, kurį išskiria lęšiukas, lėtai

reguliuoja antrinės kataraktos formavimąsi (1). Kitų

studijų  duomenimis,  lęšiukas  yra  pagrindinis  trans-

ferino gamintojas (51, 52) ir lęšiuke vyksta intensyvi

citokinų  ir  receptorių  gamyba  (51,  52,  53,  54,  55).

Autokrininės sistemos svarbą, kuomet nėra papildomų

stimulų išorėje, patvirtina tai, kad LEL terpėse be bal-

tymų ne tik nežūva, paveiktos traumos, bet toliau geba

proliferuoti ir augti (47, 56).

Ląstelės, augančios ant užpakalinės kapsulės, gali

turėti  fenotipinių  žymenų,  tokius  kaip  vimektinas  ir

alfa  kristalinas  (51).  Tačiau  ląstelės,  išbuvusios  ant

užpakalinės  kapsulės  daugiau  kaip  100  dienų,  tam

tikrose vietose regresavo.

Ląstelių gebėjimas sintezuoti baltymus, reikalingus

ląstelių  išlikimui  ir  augimui,  gali  būti  aiškinamas

sumažėjusiu  baltymų  patekimu  į  kamerų  skystį  per

akies – kraujo barjerą.  Panašus autokrininis mecha-

nizmas  yra ir  kituose audiniuose,  kur yra  barjerinės

sistemos, pvz., kraujo – smegenų barjeras.

Ląstelių migracija ir proliferacija gali būti laikoma

svarbiu žaizdos gijimo ir antrinės kataraktos aspektu.

Vienos studijos duomenimis, atlikus mažą kapsuloreksį,

ląstelių  dalijimasis  gali  pralenkti  ląstelių  dalijimąsi

intaktiškame  lęšiuke.  Be  to,  jei  skaidulos  buvo  pa-

šalintos, ląstelių dalijimasis buvo dar aktyvesnis (1).

Tiriant trijų dienų kapsulės maišelių kultūras terpėse

be serumo, pagrindinė ląstelių atsiradimo vieta buvo

ekvatoriaus zona, t. y. natūrali ląstelių dalijimosi vie-

ta. Užfiksuotas ląstelių augimas ant kapsulių tokiose

terpėse tiek jaunų (vyresnių kaip 40 metų), tiek vyres-

nio amžiaus (vyresnių kaip 60 metų) žmonių ląstelių

kultūrose. Tačiau terpės įsotinimas serumu ypač su-

aktyvino vyresnio amžiaus žmonių ląstelių augimą. Tai

rodo, kad autokrininis mechanizmas ryškesnis jauno

amžiaus žmonių (56) ir tai paaiškina dažnesnę antrinės

kataraktos gydymo būtinybę jauno amžiaus žmonėms.

Tiriant  žmonių  ląstelių  kultūras  imunocitochemi-

niais, ELISA, RT–PCR testais, nustatyti pagrindiniai

autokrininio mechanizmo elementai: FAF ir FAF re-

ceptorius 1  (51), hepatocitų augimo faktorius (HAF)

ir jų receptorius c–met (49, 52).

Taigi  antrinė  katarakta,  nepaisant  daugelį  metų

atliekamų tyrinėjimų, ir XXI amžiaus pradžioje išlieka

kataraktos chirurginio gydymo problema.

Šiuo metu daugiausia sprendžiamos šios antrinės

kataraktos problemos: 1) priekinės ir užpakalinės kap-

sulių  drumstėjimo  patogenezės  tyrimas;  2)  objekty-

vesnių sistemų,  leidžiančių tiksliau palyginti antrinės

kataraktos analizę ir dokumentavimą, kūrimas; 3) chi-

rurginių;  4) farmakologinių antrinės kataraktos preven-

cijos būdų paieška (18).

Antrinė katarakta: dažnis, etiologija ir patogenezė

MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 9

---

836