Antrinės kataraktos etiologija ir patogenezė

Antrinė katarakta (angl. secondary cataract arba

after-cataract) – tai retropupiliarinės nesusijusios su

stiklakūniu  lęšiuko  liekanų  drumstys,  sukeliančios

regos pablogėjimą po EKKP (7). Pirmą kartą antrinė

katarakta  pradėta  nagrinėti  eksperimentuose  su  gy-

vūnais 1824 metais Dietricho ir 1827 metais Leroyd’

Etiolle. 1828 metais pirmą kartą antrinę kataraktą žmo-

nėms nustatė D. W. Soemmerring. Vėliau Soemmer-

ringo žiedu buvo pavadintos tipiškos formos lęšiuko

liekanos,  kurios  įprastai  išlieka  vyzdžio  periferijoje

susiliejimo su užpakaline kapsule vietoje. 1969 metais

S. Duke-Elder nustatė, kad histologiškai centrinę So-

emmerringo žiedo dalį sudaro plona užpakalinė kap-

sulė. Dėl išlikusių LEL mitozės ir proliferacijos prie-

kinės kapsulės likučiai tvirtai prilimpa prie nepažeistos

užpakalinės  kapsulės,  o  susidariusi  erdvė  užsipildo

normaliomis ir aberantinėmis lęšiuko skaidulomis. J.

Hirschberg (1901) ir A. Elschnig (1911) pastebėjo, kad

vietomis  priekinė  ir  užpakalinė  kapsulės  atsiskiria,

epitelinės ląstelės migruoja iš Soemmerringo žiedo ir

suformuoja ant užpakalinės kapsulės būdingos formos

vadinamuosius Elschnigo kūnelius (7).

Atliekant EKKP, atveriamas lęšiuko maišelis, paša-

linamas lęšiuko branduolys, lęšiuko skaidulos ir epi-

telinės  ląstelės  ir  į  kapsulės  maišelį  implantuojamas

dirbtinis IOL. Dažniausia užpakalinės kapsulės drums-

tėjimo priežastis – išlikusių LEL proliferacija ir mig-

racija (12). Šių ląstelių migracija link regimosios ašies

ir dėl to susidarančios užpakalinės kapsulės drumstys

gali sukelti regėjimo aštrumo sumažėjimą, kontrasti-

nio jautrumo sutrikimą, akinimą ir monokulinį dvejini-

mąsi (2).

Antrinę kataraktą sukelia šios ląstelės: 1) epiteli-

nės ląstelės, esančios ant priekinės lęšiuko kapsulės ir

lęšiuko ekvatoriaus srityje (angl. equatorial lens bow),

kurios migruoja  ant užpakalinės kapsulės;  2) išliku-

sios žievinės skaidulos (pailgėjusios lęšiuko epitelinės

ląstelės);  3)  pūslinės  ląstelės  (Wedl  ląstelės,  kurios

histologiškai  koreliuoja  su  Hirschbergo  –  Elshnigo

perlais); 4) į fibrocitus panašios metaplazavusios lę-

šiuko epitelinės ląstelės (pseudofibrozinė metaplazija);

5)  mioepitelinės  ląstelės  (epitelinės  ląstelės  trans-

formavusios į kontraktilinius lygiuosius raumenis tu-

rinčias ląsteles) (15).

Kliniškai ir patogenetiškai išskiriami du užpakali-

nės kapsulės drumsčių tipai: 1) regeneracinis arba perlų

tipas, kuris yra susijęs su ekvatorinių epitelinių ląstelių

migracija ir proliferacija tarp užpakalinės kapsulės ir

IOL; 2) fibrozinis tipas, kuris susijęs su epitelinių ląs-

telių,  esančių  ant  priekinės  lęšiuko  kapsulės,  trans-

diferenciacija (16–18).

Priekinės  ir  užpakalinės  lęšiuko  kapsulių  drums-

tėjimas  po  kataraktos  operacijos  gali  būti  interpre-

tuojamas  kaip  kapsulės  maišelio  žaizdos  gijimo  at-

sakas. EKKP metu ne visos LEL pašalinamos iš kap-

sulės  maišelio.  Likusios  epitelinės  ląstelės  gali  būti

skirstomos į du skirtingus tipus: priekines LEL, kurios

vienu ląstelių sluoksniu  padengia vidinį (užpakalinį)

priekinės kapsulės paviršių aplink priekinio kapsulo-

Antrinė katarakta: dažnis, etiologija ir patogenezė

MEDICINA (2003) 39 tomas, Nr. 9

---

832

reksio kraštus (A ląstelės) ir ekvatorines LEL, išliku-

sias  lęšiuko  ekvatoriaus  srityje  (E  ląstelės)  (lęšiuko

schema 1 paveiksle). Iš karto po nekomplikuotos ka-

taraktos operacijos epitelinių ląstelių ant užpakalinės

lęšiuko kapsulės nebūna (19).

D. J. Apple 1992 m. rašė, kad tiek A, tiek E ląstelės

gali dalyvauti fibrozinio antrinės kataraktos tipo for-

mavimesi. A ląstelės, kurios yra kubo formos, linkusios

transformuotis į fibrocitus, todėl jų vaidmuo šio ant-

rinės kataraktos tipo formavimesi yra dominuojantis.

Kliniškai užpakalinės kapsulės fibrozė po operacijos

randasi  anksčiau  (2–6  mėn.)  negu  epiteliniai  perlai,

kurių dažniausiai randasi po keleto mėnesių ar metų

po  operacijos.  Dažniausiai  fibrozinis  antrinės  kata-

raktos  tipas  kliniškai  nereikšmingas  ir  neretai  sieja-

mas su pooperaciniu uždegimu arba fibrinine reakcija.

A ląstelės išsidėsčiusios vienu sluoksniu ir gali augti

erdvėje už IOL optinės dalies, dažniausiai šis ląstelių

sluoksnis išlieka skaidrus. Tačiau kartais, tankiau aku-

muliuojantis  ląstelėms,  sutrinka  rega.  Įvykus  naujai

susiformavusių fibrocitų kontrakcijai, užpakalinė kap-

sulė susiraukšlėja, susidaro kapsulės klostės ir tai gali

sukelti regos aberacijų. E ląstelės – dažniausiai perlų

formavimosi pirminis šaltinis. A ląstelės linkusios pro-

liferuoti  ir  metaplazuoti  in  situ.  E  ląstelės,  formuo-

damos perlus, esant antrinei kataraktai panašiai kaip

ir užpakalinei subkapsulinei kataraktai, formuodamos

pūslines ląsteles, migruoja išilgai užpakalinės kapsulės.

Ekvatorinės ląstelės gali metaplazuoti į fibrocitus. Tai

įvyksta visada gijimo laikotarpiu esant IOL endokap-

sulinei fiksacijai,  dėl to  inkapsuliuojasi IOL  atrami-

niai elementai. Tai rodo  E ląstelių  svarbą fibrozinės

antrinės kataraktos patogenezėje, todėl gali formuotis

mišrus  perlų  ir  fibrozinis  antrinės  kataraktos  tipas.

Ankstyvas užpakalinės kapsulės fibrozės formavimasis

gali atlikti barjero funkciją perlų formavimuisi sustip-

rindamas  IOL  optinės  dalies  sulipimą  (barjerą)  su

užpakaline kapsule (16).

Normalios LEL (kubo formos) išskiria tik aktino

F –  izoformą  ir  produkuoja  ekstraląstelinį  matriksą

(EM), susidedantį daugiausia iš IV tipo kolageno. Kli-

nikinių ir eksperimentinių studijų duomenimis, esant

antrinei kataraktai, nustatyta ląstelių, turinčių fibro-

blastinę morfologiją (16, 20, 21), ir  tai , kad jos išskiria

fibronektino (22–25), vitronektino (22), laminino (25),

hialuronano (25), alfa lygiųjų raumenų izoformo aktino

(

a

-sma),  be  IV  tipo  kolageno  –  I,  III,  V  ir  VI  tipo

kolagenų (22–30). 1999 m. H.Oharazawa ištyrė EM

komponentų vaidmenį LEL prisijungimui, proliferaci-

jai  ir  migracijai  (31).  Ląstelių  prisijungimas  žymiai

padidėjo, kai jų buvo pasėta ant EM padengtų indų.

Įdomu tai, kad šiuo atveju padidėjo ląstelių migracija,

bet nepakito proliferacija. Ląstelių sumažėjo, kuomet

jos buvo auginamos terpėje su fibronektinu ir kolagenu,

o padidėjo, kuomet buvo auginamos – su lamininu.

LEL  jungiasi  su  EM  per  integrinų  molekules.

Žmogaus priekinės kapsulės diskų, pašalintų operacijos

metu, imunocitocheminė analizė parodė 

a

2, 

a

3, 

a

5,

b

1, 

b

2 integrinus (32).

Šios  savybės  būdingos  ląstelėms,  kuriose  vyksta

epitelinis-mezenchiminis  virsmas  (angl.  epithelial-

mesenchymal transition (EMT)). Tokios ląstelės įgyja

miofibroblastinių savybių ir išskiria 

a

-sma bei gami-

na  anksčiau  minėtas  kolageno  formas,  kaip  bazinės

membranos  fragmentus,  proteoglikanus  ir  kolageno

skaidulas. Dėl tokių jų kontraktilinių savybių metapla-

zavęs  lęšiuko  epitelis  gali  sąlygoti  kapsulės  susi-

raukšlėjimą  ir  padrumstėjimą.  Taip  formuojasi  fib-